Pirčių įrengimas

Kaip statyti pirtį, nesugriaunant darnos su Gamta ir jos įstatymais? Kartų kaita, kasdieniai rūpesčiai ir skuba lėmė, kad buvo prarastos šios žinios, tačiau gamtos dėsniai išliko.Kiekvienas statinys yra pripildytas gyvybinės energijos, dvasios ir sąmonės. Šie dvasinės srities dalykai skiriasi nuo mums įprastų, apčiuopiamų, tačiau į juos dera įsiklausyti, jeigu jau statome tokį pastatą, kuris kadaise laikytas svarbiu tarsi šventykla.

Kiekvienas pats turi pasirinkti, kokią statys pirtį, kaip ir kur. Kiekvieno žmogaus skonis ir galimybės skiriasi, todėl reikia stengtis pajusti ir atrasti būtent tau tinkamą informaciją.Galima statyti tradicinę pirtį, kokią kadaise statė protėviai.Tačiau mūsų laikais atsirado naujų statybinių medžiagų, naujų galimybių.Turbūt geriausia būtų iš protėvių perimti visą naudingą patirtį ir pritaikyti savo šių dienų žmogaus poreikiams.Neverta krimstis, jei vietoj išsvajotos rastų pirtelės tegalėsite įsirengti kuklų pirties kampelį namo rūsyje.Kur kas geriau turėti net ir menką pirtelę nei jokios.

Pirties statybinės medžiagos

Pirties apdailai tinkamiausios būtų liepos, drebulės ir juodalksnio dailylentės.

Geriausiai pirties įrengimui tinka liepa. Mat liepos mediena – porėta, lengvai „kvėpuoja“, todėl gerai pašalina sunkią, nešvarią energiją.Net ir mažose liepinėse pirtyse išlieka erdvumo pojūtis ir malonus kvapas.Tačiau liepa – gana retas medis.Rusijoje liepines pirtis kadaise statydavo tik carams ir aukštiems valdininkams.

Drebulė – irgi lengvas bei poringas medis. Jos mediena lengvai „kvėpuoja“, išvalydama pirtį nuo kenksmingų dalykų.

Pirties patalpų skaičius priklauso nuo statytojo galimybių. Mažiausiai pirčiai reikalingas prieangis – drabužinė ir pėrykla. Jei galimybės didesnės, tuomet pirtyje turėtų būti prieangis, drabužinė, poilsio kambarys, pėrykla, dušo patalpa, baseinas, masažo patalpa ir kūrykla.