Šviežiai kirsta ar pjaustyta mediena yra tik žaliava, kuri pasidaro vertinga konstrukcine medžiaga tik pašalinus iš jos didžiąją dalį drėgmės t.y. ją išdžiovinus. Mediena turi būti džiovinama iki taip vadinamo pusiausvyrinio drėgnio, atitinkančio jos eksploatavimo sąlygas. Šias sąlygas apibūdina oro parametrai (temperatūra ir santykinis drėgnis), todėl drėgnis iki kurio turi būti išdžiovinta mediena, priklauso nuo medienos paskirties: baldų gamybai skirta mediena džiovinama iki 7 – 8%, statybiniams dirbiniams – iki 18 – 20% ir t.t.
Gaminiai ir konstrukcijos, pagaminti iš nedžiovintos ar nekokybiškai išdžiovintos medienos yra nekokybiški, nes eksploatuojami sausoje aplinkoje keičia matmenis, supleišėja sujungimai, o drėgnoje aplinkoje – apninkami spalvinančių pelėsių, o vėliau ir medieną ardančių grybų. Grybai medienoj veisiasi, kai jos temperatūra yra nuo –50°C iki +50°C, o jos drėgnis didesnis nei 22 – 23%. Todėl jau nuo seno padarinė konstrukcinė mediena buvo džiovinama: seniausiais laikais tik natūraliu atmosferiniu būdu, vėliau ir atmosferiniu ir dirbtiniu –specialiose džiovyklose esant natūraliai, o vėliau priverstinei oro cirkuliacijai.